Vasara 2022

 

...Prisimenate,  Naujųjų išvakarėse vieni kitiems linkėjome:

„Kad ateinantys metai būtų sėkmingiausi iš visų, kurie buvo...“

Pilni vilčių laukėme valdžių žadamos pandemijos pabaigos ir tikėjome atėjusių metų sėkme.

Skaičiavome laikrodžio dūžius.

Jau praėjo pusė metų. Ne, nepraėjo. Prašmėžavo lyg šmėkla. 

Nuo vasario dvidešimt ketvirtosios. Penktos valandos ryto...

Skaičiavome dienas.

Vėliau – savaites.

O dabar jau ir ketvirtą mėnesį nuo tos beprotiškos dienos, kuri neturėjo įvykti.

Tuomet atrodė, kad pavasaris į mūsų širdis tiesiog nebeateis.

Ir nebebuvo svarbu, kad kai kur pražydo žibuoklės.

Kad pilnatyje ryškiai mirksėjo begalinis žvaigždynas.

Nes Ukrainos  bemiegės akys

pro dūmų debesis ir sprogstančias Kremliaus penkiakampes  nebeįžiūrėjo  dangaus žvaigždžių.

Jau skaičiuojame paskutines  šių metų gegutės pranašystes.

Ukrainos žemė dusdama tebegeria  ten gyvenančių vyrų, moterų ir vaikų kraują.

Pervargusi likusius gyvus  išsiuntė iš namų:

- vaikai, gelbėkitės, bėkit pas žmones, gal priglaus, gal padės...

Daugelis tarė: padėsim!

Kas kiek galėsim.

Ir pagelbėjo, ir padėjo. Gelbsti iki šiol.

Sužinoję, kad Visagino šeimos ir vaiko gerovės centre apgyvendinti vaikai našlaitėliai, rinkome pinigus ir siuntėme. Nes vaikams trūko batų. Pirštinių.  Jie nebeturėjo namų. Ir buvo labai baisu. Nes nesuprato lietuviškai. Kai kurie – net ir rusiškai. 

 ...Vieną vėsų gegužės rytą prie Etnokosmologijos muziejaus sustojo autobusas, pilnas vaikų iš Visagino. Tik vaikiško klegesio nesigirdėjo. Liūdni veideliai žvalgėsi tylėdami. Bet didelė pintinė dar garuojančių bandelių, kibinų, pyragaičių, kurią padovanojo Molėtų kepyklėlė „Slibino slėptuvė“, nuotaiką pakeitė.

 ...Ir sušilo vėsus rytas.

Nuo šviežutėlių skanėstų.

Nuo Dalės, Monikos ir Skaistės rankų.

Nuo kepyklėlės savininkų Sandros ir Mindaugo Kildišių širdžių šilumos.

Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro virtuali edukacinė erdvė „Molėtai kitaip“, skulptūra, kviečianti pasimatuoti žvejo batus, plūdė ežero vidury, žuvis su balnu,  Etnokosmologijos muziejus, Mindūnų žvejybos ir medžioklės muziejus, nemokamai kvietė vaikus viską išbandyti...

         Diena įpusėjo ir žinia, kad kavinėje „Donatello“ jau laukia  picos, „spraitai“ ir „kolos“, sukėlė tikras ovacijas. Sužibo akytės, skardesni pasigirdo balsai ir garsiau suskambo vaikiškas juokas.

Džiaugėmės suteikę vaikams  truputį laimės. Tą dieną   karas pasimiršo.

 

 "Дякуeмo всім!“ atsisveikindami  mojo Ukrainos vaikai.

Gi vakare, išklausius įtampos pilnas žinias, dauguma sukluso išgirdę vaikišką balselį:

„Oy, u luzi chervona kalina pochililasia“.

Andrijaus  Hlyvniuko sukurtą dainą dainavo trimetis Ukrainos berniukas.

Dabar ją dainuoja visa Ukraina. Lietuva.  Dainuoja...

Rodos, iš kur tiek stiprybės?

Tokioj kraupioj situacijoj !?

Tokioj ašarų pakalnėj !?

Netikėtai prisimeni:

„Oi, neverk matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios Tėvynės“...

Į širdį įsismelkia suvokimas: ašaromis karo nenugalėsi. O stiprybė yra kiekviename iš mūsų. 

...Žmoniją visais laikais gelbsti daina.

Vienybė. 

Bendrystė. 

Siūlau susirinkti Biržuose liepos 13-14 dienomis.

Susirinktume iki 11.30 val. Sodeliškių dvaro sodyboje.

Ten paliksime savo automobilius ir biržiečių autobusu, vadovaujami gido (gal greičiau gidės), pakeliausime po Biržų rajoną. Apsilankysime Biržų pilyje, išgirsime įvairiausių istorijų kaip gaminamas alus pagal senąsias tradicijas ir jo  ragausime, pasistiprindami užkandžiais.

 Po to autobusu keliausime po Biržų kraštą, pereisime 525 m. ilgio pėsčiųjų tiltą per Širvėnos ežerą, aplankysime Astravo dvarą, nuvyksime iki karstinių įgriūvų, iš kurių garsiausia – Karvės ola, pasivaikščiosime 700 m. ilgio geologiniu taku, nuvyksime iki Kirkilų apžvalgos bokšto,   pasigrožėsime smegduobėmis iš arčiau praeidami pažintiniu taku, apsilankysime Milišiūnų ūkio jurtose, ten galėsime nusipirkti   dirbinių iš vilnos.

Vakarop grįšime į Sodeliškių dvaro sodybą, apsigyvensime, truputį pailsėsime, tada susirinksime prie bendro stalo. Vakarodami išspręsime mūsų “Temidei” svarbius klausimus. Apžvelgsime, ką nuveikėme per paskutinius ketverius metus, rinksime naują prezidentą ir valdybą, pasitarsime dėl ateities planų. O po to dar mielai pabendrausime.

Ryte papusryčiavę aplankysime levandų laukus ir, prisigėrę svajingo aromato, išskirstysime iki kito karto.

Jūsų Rima(ntė) Žiautienė