...Prisimenate, Naujųjų išvakarėse vieni kitiems linkėjome:
„Kad ateinantys metai būtų sėkmingiausi iš
visų, kurie buvo...“
Pilni vilčių laukėme valdžių žadamos
pandemijos pabaigos ir tikėjome atėjusių metų sėkme.
Skaičiavome laikrodžio dūžius.
Jau praėjo pusė metų. Ne, nepraėjo. Prašmėžavo lyg šmėkla.
Nuo vasario dvidešimt ketvirtosios. Penktos
valandos ryto...
Skaičiavome dienas.
Vėliau – savaites.
O dabar jau ir ketvirtą mėnesį nuo tos
beprotiškos dienos, kuri neturėjo įvykti.
Tuomet atrodė, kad pavasaris į
mūsų širdis tiesiog nebeateis.
Ir
nebebuvo svarbu, kad kai kur pražydo žibuoklės.
Kad
pilnatyje ryškiai mirksėjo begalinis žvaigždynas.
Nes
Ukrainos bemiegės akys
pro
dūmų debesis ir sprogstančias Kremliaus penkiakampes nebeįžiūrėjo
dangaus žvaigždžių.
Jau skaičiuojame paskutines šių metų gegutės pranašystes.
Ukrainos
žemė dusdama tebegeria ten gyvenančių
vyrų, moterų ir vaikų kraują.
Pervargusi
likusius gyvus išsiuntė iš namų:
-
vaikai, gelbėkitės, bėkit pas žmones, gal priglaus, gal padės...
Daugelis tarė: padėsim!
Kas kiek galėsim.
Ir pagelbėjo, ir padėjo. Gelbsti
iki šiol.
Sužinoję, kad Visagino šeimos
ir vaiko gerovės centre apgyvendinti vaikai našlaitėliai, rinkome pinigus ir
siuntėme. Nes vaikams trūko batų. Pirštinių.
Jie nebeturėjo namų. Ir buvo labai baisu. Nes nesuprato lietuviškai. Kai
kurie – net ir rusiškai.
...Vieną vėsų gegužės rytą prie
Etnokosmologijos muziejaus sustojo autobusas, pilnas vaikų iš Visagino. Tik
vaikiško klegesio nesigirdėjo. Liūdni veideliai žvalgėsi tylėdami. Bet didelė
pintinė dar garuojančių bandelių, kibinų, pyragaičių, kurią padovanojo Molėtų
kepyklėlė „Slibino slėptuvė“, nuotaiką pakeitė.
...Ir sušilo vėsus rytas.
Nuo
šviežutėlių skanėstų.
Nuo
Dalės, Monikos ir Skaistės rankų.
Nuo
kepyklėlės savininkų Sandros ir Mindaugo Kildišių širdžių šilumos.
Molėtų
turizmo ir verslo informacijos centro virtuali edukacinė erdvė „Molėtai
kitaip“, skulptūra, kviečianti pasimatuoti žvejo batus, plūdė ežero vidury,
žuvis su balnu, Etnokosmologijos
muziejus, Mindūnų žvejybos ir medžioklės muziejus, nemokamai kvietė vaikus
viską išbandyti...
Diena
įpusėjo ir žinia, kad kavinėje „Donatello“ jau laukia picos, „spraitai“ ir „kolos“, sukėlė tikras
ovacijas. Sužibo akytės, skardesni pasigirdo balsai ir garsiau suskambo vaikiškas juokas.
Džiaugėmės suteikę vaikams
truputį laimės. Tą dieną
karas pasimiršo.
"Дякуeмo всім!“ atsisveikindami mojo Ukrainos vaikai.
Gi vakare, išklausius įtampos pilnas žinias,
dauguma sukluso išgirdę vaikišką balselį:
„Oy, u luzi chervona kalina pochililasia“.
Andrijaus
Hlyvniuko sukurtą dainą dainavo trimetis Ukrainos berniukas.
Dabar ją dainuoja visa Ukraina. Lietuva. Dainuoja...
Rodos, iš kur tiek stiprybės?
Tokioj kraupioj situacijoj !?
Tokioj ašarų pakalnėj !?
Netikėtai prisimeni:
„Oi, neverk matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti
brangiosios Tėvynės“...
Į širdį įsismelkia suvokimas: ašaromis karo nenugalėsi. O
...Žmoniją visais laikais gelbsti daina.
Vienybė.
Bendrystė.
Siūlau susirinkti Biržuose liepos 13-14 dienomis.
Susirinktume iki 11.30 val. Sodeliškių dvaro sodyboje.
Ten paliksime savo
automobilius ir biržiečių autobusu, vadovaujami gido (gal greičiau gidės),
pakeliausime po Biržų rajoną. Apsilankysime Biržų pilyje, išgirsime
įvairiausių istorijų kaip gaminamas alus pagal senąsias tradicijas ir jo ragausime,
pasistiprindami užkandžiais.
Po to autobusu keliausime po Biržų kraštą,
pereisime 525 m. ilgio pėsčiųjų tiltą per Širvėnos ežerą, aplankysime Astravo
dvarą, nuvyksime iki karstinių įgriūvų, iš kurių garsiausia – Karvės ola,
pasivaikščiosime 700 m. ilgio geologiniu taku, nuvyksime iki Kirkilų apžvalgos
bokšto, pasigrožėsime smegduobėmis iš
arčiau praeidami pažintiniu taku, apsilankysime Milišiūnų ūkio jurtose, ten
galėsime nusipirkti dirbinių iš vilnos.
Vakarop grįšime į Sodeliškių dvaro
sodybą, apsigyvensime, truputį pailsėsime, tada susirinksime prie bendro stalo.
Vakarodami išspręsime mūsų “Temidei” svarbius klausimus. Apžvelgsime, ką
nuveikėme per paskutinius ketverius metus, rinksime naują prezidentą ir
valdybą, pasitarsime dėl ateities planų. O po to dar mielai pabendrausime.
Ryte papusryčiavę aplankysime
levandų laukus ir, prisigėrę svajingo aromato, išskirstysime iki kito karto.
Jūsų Rima(ntė) Žiautienė