Kraštas,
kurį iš savo protėvių paveldėjom,yra
mūsų.
Vadinam
jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų.
Rašom
ir tariam jį kartu su nemažiau vertais, garbingais tautų ir valstybių vardais,
norim,
kad su pagarba jį ištartų.
Justinas Marcinkevičius
Mielieji,
sveikinu visus su nuostabia mūsų
šalies pavasario švente,
be kurios nebūtų tokios gražios
Lietuvos, kokioje gyvename.
Svajojame.
Kuriame.
Dirbame.
Džiaugiamės.
Keliaujame po visą pasaulį.
Stebimės aukštais kalnais ir
bažnyčių bokštais,
jūrų ir vandenynų beribėmis
gelmėmis
ir dykumoje išnykstančiais mažais
upeliukais...
Bet mūsų Lietuva mums viena.
Vienintelė.
Brangi.
Šventa.
Šildanti net šalčiausią žiemą.
Šviečianti viltimi net tamsiausią
naktį.
Nes ji gyva.
Kartu su visais mumis.
Mūsų vaikais.
Mūsų anūkais ir proanūkiais.
Ir su išėjusiais ten, iš kur
negrįžtama...
Tėvyne Lietuva,
Tu šimtmečiais buvai drąsi, kilni,
rūsti, kantri.
Nuo šiol per amžius būk laisva!
Būk graži, klestinti,
nes esi vienintelė.
Todėl Tavo atgimimas mums šventas,
tarsi Velykos,
giedančios švenčiausią giesmę visų
grįžtančių paukščių balsais...