Su Šventėmis!
Tūkstančiai lietaus lašelių beldžiasi į stiklą,
prašo įleisti, neša naujieną, žinią:
- Jau greit Kalėdos!
Bet mes aikštingai norim išgirsti šią žinią iš snaigių...
Lašeliai vis tiek skambina tarsi mažutėliai varpeliai, guodžia:
- Daugybėje kraštų Kalėdos ateina per žydinčius sodus,
smėlio paplūdimius. Atplaukia per šiltas vandenynų bangas...
Kalėdos, kvepiančios vanilėmis, cinamonais,
sakais ir šienu ant Kūčiu stalo,
žibančios visais pasaulio blyksniais, .
nešinos džiugesiu, meile, ramybe, .
ateina į mūsų namus, į širdis, prašo:
- Išgirskit. Priimkit. Pajusit šventę savyje.
- Pasidalinkit ja su mylimais.
Artimais.
Amžinai išėjusiais.
Primirštais.
Net ir nepažįstamais.
...Į langą skambančiais lietaus lašeliais beldžiasi Kalėdos...
Visa tai jau buvo.
Kalėdos, kiekvienuose (tikimės) namuose įžiebusios žėrinčias ugneles,
o širdyse – viltį, svajonę,
tikėjimą, kads tai, ko labai trokštame – išsipildys,
pabėrusios keletą snaigių - jau praeityje.
Išėjo, palikusios kažkokį neapsakomą jausmą: daug kas liks taip pat, kaip ir buvo.
Norėtųsi, kad liktų tai, kas gera.
Praėjo dar vieneri metai.
Dienos išlakstė į visas puses lyg paukščiai.
Vieni- gražiai čiulbantys,
kiti įkyriai karksintys,
dar kiti ilgesingai klykiantys,
tarsi norėtų grįžti,
sugrąžinti tai, ką išnešė jaukaus, gražaus ir tikro.
Deja…
Viską reikės patiems daryti iš naujo.
Retkarčiais pro debesis pasirodančios dangaus žvaigždės barsto paskutines metų minutes.
Pritildo žingsnius,
sulėtina mintis.
Išsineša po dalelę kiekvieno iš mūsų...
Kalendoriaus lapeliuose pliusais arba minusais žymim dar užsilikusias šių metų užduotis...
Mielieji mano,
lai Naujieji atneš kilnius tikslus,
naujus prasmingus darbus,
išsipildančias svajones ir viltis,
ir daug sveikatos.
Sėkmingų ateinančių metų!