...Ir vėl Kūčios.
šventė, kai širdyje liepsnoja
troškimas
pradžiuginti nuliūdusį,
paremti labiau už tave išvargusį,
plevena atlaidumas tam,
nuskriaudusiam,
įžeidusiam.
Gal net paniekinusiam.
...Kūčios.
Šventė, kai lauki stebuklo...
Stebuklo, kuris sukviestų visus
prie bendro stalo...
Deja, šiais metais dažnam
lemta Kūčias švęsti vienam.
...Vienas.
Bet ne vienišas.
Tik lukterk. Tuoj suskambės
telefono skambutis ir išgirsi mielą balsą. Tuoj.
O kol kas palauk.
Ši trumpa minutė tebūna skiriama
susikaupimui, pamąstymui. Nusiraminimui.
Be tos kraupios statistikos kas
rytą.
Be tos bauginančios, nedėvinčios
kaukių minios parduotuvėse.
...Tiktai nejučia vis prisimeni
tą jaunučio Šiaulių ligoninės gydytojo ašarą, sustingusią pusiaukelyje, kai
pats savęs, o tiksliau mūsų visų, klausė: kurį rytoj iš keleto naujai atvežtų
sunkios būklės ligonių prijungti prie vienintelio likusio laisvo deguonies
aparato?
... Tiktai dar skamba ausyse Lietuvos buvusių ir dabartinių vadovų kreipimasis sustoti.
Ne, ne kreipimasis. Prašymas.
Maldavimas.
Ar išgirdome? Ar ?
Ir kodėl taip dažnai girdime
žodžius: ligoninė, kovidas, mirtis?
...O gruodžio miegūstos ūkanos tokios pat, kaip ir kiekvienais metais,
kai į žemę ateina šventas Kalėdų
laukimas...
Tik tankesnės, beveik neperregimos.
Gal jos nori uždengti ir paslėpti, kad dangus nematytų, kas darosi
žemėje?
O kas gi darosi žemėje?
Gi į žemę atėjo Kalėdų
naktis.
Aplinkui tiek žiburių, tiek
šviesų.
Aplinkui tiek spindėjimo,
tiek spalvų...
O kokia laukimo spalva?
Taip norisi, kad ji būtų
šviesi.
Kūčios...
Vakaras, kai danguje žiba Kalėdų žvaigždė.
Gal ji šviečia tiems, kurie toli už jos?
Gal rodo taką, kad Kūčių naktį susitikt ateitų...
Ryte jau bus Kalėdos.
Ar girdite, jau džiaugsmingai skamba Kalėdų varpeliai .
Juk vaikai, o nemažiau ir
suaugusieji, laukia Kalėdų senelio.
Laukia dovanų po eglute, kurias džiaugsmingai rodysime vieni kitiems.
Visa šeima drauge.
Kada nors...
Apsižvalgai aplink.
Šventine staltiese užtiestas stalas.
Plevena žvakių liepsnelės.
Kad būtų šviesiau akyse.
Kad būtų jaukiau kambary.
Kad būtų šilčiau širdy.
Kad būtų saugiau...
Dėl rytdienos, dėl ateities.
Dėl šios šventės, kurią džiugina atsiųsti sveikinimai.
Ir skaitai:
Su šventėmis,
mieli kolegos!
Ir vėl metus
skaičiuosim iš pradžių,
lyg snaigės
delnuose vėl dienos tirps.
Žavės žiema tyliu,
ramiu grožiu.
Į langą zylės
bels. Gal vėjai šėls.
Vėl žvaigždės kris
į laukiančias akis
ir širdyse
prisiminimai dilgčios,
o svajos plačios,
ilgesys, rimtis
danguj kryžiuosis
šalčio žvilgsniu.
Vėl linkim laimės,
džiaugsmo ir vilties,
lai būna sieloje
skaidru, ramu.
Kaltes atleiskime
vieni kitiems
ir būkime turtingi
gerumu.
Nijolė ir Liubertas iš Rokiškio
Siunčiame visiems temidiečiams nuoširdžiausius
sveikinimus šventų Kalėdų proga.
Ir nors šiemet jos
kiek kitokios, tačiau jų prasmė išlieka ta pati.
Nesusirkite ne tik
„karališka“ liga, bet ir kitomis.
Būdami vieni, be
artimųjų, mintimis visi būsime kartu.
Būkime sveiki,
laimingi ir saugūs!
Liuda ir Kazimieras
Mielieji,
sustokime. Ir
pamirškime kasdienius darbus.
Pasidžiaukime
Kalėdų ir Naujųjų Metų spindesiu.
Linkime visiems
vilties kuo greičiau įveikti sunkumus.
Šiltų, gerų,
džiugių
ir sveikų švenčių
ir ateinančių metų!
Vidutė ir Zigmas iš Raseinių.
Mes taip troškome keliauti.
Po Lietuvą.
Po Austriją.
Bet Tomas bandė keliauti daug
toliau...
Anapus.
...Sekundės laša. Skaičiuoja.
Bet ne širdies dūžius. Ji
tyli.
O už palatos durų nerimas.
Laukimas...
Malda.
Pagaliau neapsakomas
džiaugsmas:
Tomas iš neplanuotos kelionės
laimingai sugrįžo!
Tik graudoka, nes gyvenančius
gretimame name vaikus ir anūkus Kūčių vakarą
sveikins pamojuodamas ranka pro uždarą langą.
Bet džiugu, kad švęs dviese. Abu su Vilija.
Kad namuose ir širdyse
džiaugsminga.
Beveik kaip pirmaisisis
santuokos metais...
visiems linki
Kompiuterio ekrane staiga nušvinta linksmas spindulėlis:
Sveikučiai (tikiuosi)!!!
Štai beveik ir metų pabaiga.
Valio, sulaukėme!
Ir manau, kad mūsų
laukia dar ne vienas susitikimas.
Nuoširdžiai visų pasiilgome ir tikime, kad mes nesenstame, o tik
atsinaujiname.
Sveikiname su
artėjančiomis šventėmis ne tik tuos emeritus, su kuriais jau bendravome,
bet ir naujai
įsiliesiančius į mūsų gretas.
Linkime nesenti, o tik atsinaujinti.
Iki naujų susitikimų!!!
Elytė ir Pranas iš Palangos
Miela Rima.
Garbieji eks.Teisėjai,
artėjant didžiosioms metų šventėms norisi įvertinti nueinančius metus.
Man asmeniškai jie buvo laimingi: nieko iš artimųjų neteko laidoti, o didesnes sveikatos problemas sėkmingai iveikėme. Tai svarbiausia.
Džiaugiuosi dar galėdama bent retsykiais pabendrauti su buvusiais kolegomis tiek Šiauliuose, tiek per šaunų mūsų Klubą "Temidė".
Prisipažinsiu, kartais labai tingisi dalyvauti mūsų šaunaus Klubo organizuojamuose renginiuose, ieškai įvairių priežasčių (sveikata, transportas), bet kai nuvyksti,- širdis džiaugiasi: Dieve, kaip buvo gera, lyg ir nieko nebeskauda.
Tikrai buvo puiki išvyka į Lenkiją, susitikimai Klaipėdoje ir Kupiškyje. Gaila, kad mūsų buvo palyginti nedaug, bet visi nuošidūs, linksmi ir, bent tuo metu, laimingi.
Todėl ateinančiais metais linkiu Garbiems kolegoms aktyviau įsijungti į "Temidės" organizuojamus renginius, patiems siūlyti, kaip įdomiau ir linksmiau juos organizuoti.
Tebūna Jums šviesios ir laimingos visos artėjančių metų dienos vilčių ir siekių išsipildymu. Tegul prapuola visi nelemti "virusai", kad mes vėl galėtume susitikti ir pasidžiaugti vieni kitais.
Vienas mano pažįstamas kunigas su pasveikinimu Šv. Kalėdų
proga atsiuntė Prelato Adomo Jakšto (1860-1938) eilėraštį "Naujieji
Metai", kuris man pasirodė aktualus šiam sudėtingam laikotarpiui.
Tai ne paukštis atplasnoja, ne mašinos sukas ratai,-
Tai ateina atplasnoja vyt senųjų Nauji Metai.
Nesuprasi, ką jie lemia, neįspėsi, ką jie žada:
Ar kraujuosna murdys žemę, ar gramzdins žmones į badą.
Tu lietuvi, katalike, nesibaimink laiko monų,
Te jis raukia savo plikę, neskaityk jo tarp valdovų.
Dievas vienas viską valdo, rankoj jo laikų verpetai:
Prie jo siųski karštą maldą, tai ir bus geri šie metai...
Būkit sveiki ir laimingi. Danutė Matiukienė iš Šiaulių.
Kūčių naktis pamažu apgaubia
žemę ir dangų.
Nejučia savo ramybe ir gerumu
užlieja sielą.
Atverti savo seną albumą.
Tavo vaikystės Kūčios...
Užplūsta prisiminimai.
Tik šiai šventei kepamas baltas pyragas.
Spanguolių kisielius.
Aguonų pienas.
Obuoliukais ir saldainiais papuošta eglutė.
(Saldainių jau nuo vakar nebėra, liko tik popierėliai...).
Ir tas kvapas.
Ir jausmas.
Ir vaizdas:
Asloje suklaupę tėvai,
Kalbami poteriai.
Tave suima juokas ir slepiesi po staltiese.
Nuo tėvo žvilgterėjimo surimtėji.
Atsilauži iš rankų į rankas siunčiamos
plotkelės kamputį...
Buvo...
Nejučia žvilgsnis stabteli ties
kalėdaičiu,
Paliktu nepaliestu išėjusiems:
Tėvui.
Mamai.
Sesei.
Broliui.
Išėjusiai tavo gyvenimo meilei.
Seneliams.
O tu Kūčių vakarą vienas.
Tokie metai...
Netikėtai suskamba telefono
skambutis.
- Su šventėmis!
Ekrane šypsosi mieli veidukai...
Ir tu – ne vienas.
Ne vienas.
Ne vienas !
O už lango puikuojasi šventinė naktis...
Įsileiskime į širdį gražiausius jausmus.
Nešykštėkime gerumo, meilės.
Kitiems.
Artimiems ir tolimesniems.
Ir sau.
Džiaukimės kiekviena akimirka.
Gražių Kalėdų ir sėkmingų
ateinančių metų!
Sveikų,
pilnų laisvės,
kelionių,
susitikimų.
Iki kada nors !!!
Rima(ntė)